KAS MAN YRA ŠOKIS?
KAS MAN YRA ŠOKIS?
Šiandien aš nebesvarstau, kaip gyvenčiau, jei jis nebūtų aplankęs manęs. Tiesiog mėgaujuosi atrastu nauju pasauliu ir nauja savimi - po truputį, stebėdama ir brangindama.
Gera atkarpa įveikta – o prieš akis plati begalybė. Ir keisčiausia – kad ji nebauginanti, o patraukli ir viliojanti – tarsi visad manęs būtų laukusi. Šokis šiandien man reiškia dievišką kibirkštį, kuriai plykstelėjus ėmė kilti uždanga, kito “pažįstamo“ pasaulio kontūrai, forma, o vėliau ir turinys. Viskas kasdien kito, mainėsi, plėtėsi, augo. Kartu augau aš. Suvokiau, kad pradedu suvokti, kas aš esu.
Šokis leido atrasti man gyvenimo skonį, išgyventi savo būties prasmę ir svarbiausia – rasti vidinę drąsą žengti savo keliu.
Pamenu vieną dieną pritrūkau gyvenimo skonio ir ėmiausi ieškoti ypatingų prieskonių jį pagardinti. Pavyko rasti tikrai gerą – visą Salsą! Anuomet kūnas iš tiesų patyrė neregėtą nesustojamo šokimo maratoną - visą pusmetį kasdien, „iki nukritimo“. Skaudėdavo viską ir iš to kilo nesuvaldomas džiaugsmas – pagaliau kūnas kalbėjosi su manimi.
Tokių kaip aš buvo daug. Mes gyvenom viena mintim, vienu jausmu, vienu ilgesiu – kuo greičiau į šokių aikštelę! Visas likęs gyvenimas virto fragmentais – tarsi kažkas būtų pagreitintai sukęs prieš akis filmą apie tave. Beveik nieko iš to laiko neatsimenu...
Tada pamenu prasidėjo ieškojimas. Kažko, ko nors, kitko, kitokio... Naujos emocijos, subtilesnio jausmo, jaukesnio išgyvenimo, romantikos. Su visa savo įstabia lyrika ir poezija į gyvenimą įsiveržė Bachata. Dėl jos išmaišiau visą Pasaulį. Šikart geografine prasme. Surinkau viską apie ją, jos, su ja, joje, jai ... ir susidėjau į širdį. Toji pradėjo augti. Tapo pašėlusi ir neprognozuojama. Dėl pakitusios jos veiklos aš pati pasidariau jautri ir ekscentriška. Norėjosi duoti ir imti, pasakoti ir klausytis, svajoti ir veikti vienu tuo pačiu metu. Susikūriau tikrai stiprų energetinį užtaisą ir švaisčiau jį kur reikia ir gal kartais ne visai... Kunkuliavau savyje, viriau, kol išviriau.
Pamenu tai buvo panašu į norą išnykti, nusivylimą, neviltį, skausmą. Nesupratau, kodėl mano šokis „susitraukė“ ir paspruko į vidų. Visiškai dingo iš išorinės aplinkos. Tai buvo tikras stresas manajam „aš“. Aš skilau.
Tada vėl nieko nebeprisimenu. Kuomet bėgu su savo kasdiena. Bet kai noriu – jau galiu suvokti, kas įvyko tuomet. Aš „kasiausi“ sielos link. Ir tai buvo ir tebėra sunkiausia mano būties šioje Žemėje užduotis – gebėti gyventi kaip galima nepriekaištingiau čia ir dabar, kad išmokčiau pamokas, kurių atėjau čia išmokti ar pakartoti. Suvokiau, kad svarbiausia ką galiu – dalintis. Atėjo Kizombos laikas. Būtent tuomet, kuomet šokis įsmuko „į vidų“, „pamačiau“ tiek daug kitų „vidų“, ieškančių būtent to, kas slypėjo manajame. Mes vieni kitus radom pačiais keisčiausiais būdais, o būdami kartu jautėmės, lyg niekad nebuvę atskirai...
Mums būnant kartu ir dalinantis pamažu mus vis dažniau ėmė lankyti nenumaldomas jausmas. Jis taip nuoširdžiai ir kantriai augo, kad pagaliau nebeprisiminėm kas vyko iki tol. Mes suvokėm, jog esam dalis kažko nesuvokiamai didaus ir amžino, šviesaus ir tobulo ir kad geriausia, ką galim nuveikti gyvendami žemiškąjį savo gyvenimą – tai gyventi save, eiti savo keliu, dalintis geriausia, rūpintis, tausoti, saugoti, branginti, mylėti...
Yra nuostabu suvokti, kad esam amžini ir beribiai – Dieviškos Meilės apraiškos Žydroje Planetoje, maži dideli žmonės, pasirinkę drąsų saviišbandymą – gyvenimą Žemėje – išbandymą save prisiminti...
Šokis man tapo Likimo dovana, Aukščiausiosios jėgos pagalba, Tyriausios meilės apraiška.
Šokdami mes galime lavinti savo nuostabų kūną, klausytis savos sielos svirpesių ir jausti beribės meilės alsavimą, joje augti.
Kūnas – Siela – Begalybė. Mes būtinai praeiname šį ciklą, jei apsisprendžiame eiti. Įstabu, kiek daug priklauso nuo mūsų. Visuomet gauname tai, ką renkamės. Visuomet atvykstame ten, kur ketiname. Visuomet esame šalia panašių į mus. Visuomet gauname ženklus.
Šokis – tai vienas iš būdų įsiklausyti į save. Į savęs suvokimą einame vedini asmeninės jėgos ir tauraus ketinimo.
Šokis – tai vienas iš būdų kurti. Būdami amžinos beribės meilės apraiškos jau savo prigimtimi patys esam meilės jėga.
Šokis – tai būdas dalintis. Tai kalba, kurią supranta visos organininės Žemės būtybės: žmonės, paukščiai, iš būdų vėrys, drugiai, žuvys, žolė, medžiai... Debesys šoka su vėju kartu!
Šokis yra gyvybė. Jis neša mums amžiną jaunystę ir palaimingą būtį.
Šokis gali pakeisti gyvenimą per vieną Žemės dieną. Viena tokių – kovo 17.
Mes mokomės gyventi KITAIP. Ir šokame kasdien.
Šokis - tai vienas iš būdų pažinti, atskleisti save, bendrauti, kurti.
Ko nori Tu? Tą būtinai rasi ;)
Sielos,
www.bachatasouls.lt